Kušingo sindromo metu atsiranda raumenų silpnumas ir fizinių pastangų netoleravimas. Paciento oda yra stora, jautri traumos, kai sunkiai išgydoma žaizda. Dėl padidėjusio cukrinio diabeto pacientai nurodo, kad padidėjęs troškulys (polidifija), padidėjęs apetitas (polipija) ir poliureja yra tipiškos padidėjusio gliukozės koncentracijos serume rodikliai.
Pacientai, kuriems yra Cushing sindromas, nurodo galvos skausmą ir galvos svaigimą, kurie dažniausiai yra susiję su hipertenzija, kurią sukelia per didelius gliukokortikosteroidus organizme. Elgesio sutrikimai yra susiję su emociniu nestabilumu, polinkiu į depresiją, kartais dėl hiperaktyvumo ir euforijos bei atminties pablogėjimo.
Dėl gliukokortikosteroidų osteoporozės poveikio atsiranda kaulų skausmai, susiję su kaulų lūžiumi. Be to, infekcijos, ypač grybelinės infekcijos, dažniau pasireiškia dėl Cushingo sindromo sergančių pacientų imunosupresijos. Vyrai turi mažesnę galią, o moterys turi blogų menstruacijų, kurios gali sukelti antrinę menstruaciją.
Dėl hormoninių pokyčių kitose sistemose pastebimi hipotirozės simptomai. Be to, gali pasireikšti regos sutrikimai, atsirandantys dėl glaukomos ar kataraktos, ypač su genetiniais polinkiais. Be to, pacientai skundžiasi dėl išeminės širdies ligos, skrandžio opų ir dvylikapirštės žarnos opų.
Kušingo sindromo pripažinimas
Kušingo sindromo diagnozės nustatymas, remiantis pilno Cušingo sindromo, yra įmanomas tik išsivysčiusiame ligos stadijoje. Dažniau pastebimi vieni simptomai ar simptomų grupės.
Todėl būtina atlikti hormoninius atrankos testus pacientams, ypač jauniems pacientams, gydytiems metabolinio sindromo. Atsiradus įtarimui dėl Cushingo sindromo, teisingas vienos atrankos testo rezultatas neleidžia pašalinti diagnozės.
Cushingo sindromo diagnostinis procesas yra pagrįstas laisvo kortizolio ar jo metabolitų išsiskyrimu iš šlapimo ir mažomis deksametazono slopinimo dozėmis (stokos stoka kelia įtarimą dėl Cushingo sindromo). Jei reikia, kortizolio sekrecijos dieninis ritmo dydis antinksčių žievės srityje turėtų būti įvertintas nustatant jo koncentraciją serume kelis kartus per dieną.
Tais atvejais, kai minėtuose tyrimuose pastebėtos sutrikimų, Cushingo sindromą reikia atskirti nuo Cushingo ligos ir AKTH antropinio sekrecijos sindromo. Buvo naudinga nustatyti AKTH koncentracijos anomalijos laipsnį, atlikti funkcinį testą kortikoliberinu ir didelę deksametazono dozę.
Be to, antinksčių vaizdavimas (kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas) gali rodyti naviko buvimą per antinksčiuose, o hipofizio liaukų magnetinis rezonansas dažnai patvirtina adenomą, kuri yra atsakinga už Kušingo ligą.
Cushingo sindromo gydymas
Atsižvelgiant į Kušingo sindromo priežastį, atliekamas kitoks priežastinis gydymas. Antinksčių navikų atvejais pagrindinė procedūra yra chirurginis pažeidimų pašalinimas (būtina paruošti pacientą operacijai skiriant vaistus, blokuojančius gliukokortikosteroidų susidarymą antinksčių žievėje, o tai ypač svarbu tais atvejais, kai yra visi ligos simptomai )
Išnaikinus naviką, gliukokortikosteroidus reikia skirti (ir taip pat vartoti kaip perioperacinį skydą), nes likusios antinksčių audinio funkcija paprastai būna sutrikusi ir nepakankamas kortizolis. Laikui bėgant, paprastai galima nutraukti gliukokortikosteroidų vartojimą.
Kušingo sindromo, kurį sukelia antinksčių augimas, atvejus būtina juos visiškai pašalinti (vienu metu arba dviem etapais). Tokiais atvejais taip pat reikalinga hidrokortizono apsauga.
Jatrogeniškai sukelto Cushingo sindromo (lėtinės didelės gliukokortikosteroidų dozės) metu gliukokortikosteroidų dozė, jei įmanoma, turėtų būti sumažinta nagrinėjamoje būklėje.
Prognozė Cushingo komandoje
Prognozė Cushingo sindromu priklauso nuo ligos priežastys. Jei bus imtasi tinkamų veiksmų, pacientai gali būti gydomi, o tai susiję su palankia prognoze.
Be the first to comment